plateforme de mise en conformité RGPD Viqtor

Kurioms Prancūzijos teisinėms struktūroms taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas?

„Duomenų valdytojas yra juridinis asmuo (įmonė, savivaldybė ir kt.) arba fizinis asmuo, kuris nustato tvarkymo tikslus ir priemones, t. y. tikslą ir būdą, kuriuo jis atliekamas“ (CNIL)

BDAR taikomas bet kuriai viešajai ar privačiai organizacijai, kuri tvarko asmens duomenis savo vardu ar ne, todėl:

    • Kad jis yra įsisteigęs Europos Sąjungos teritorijoje,

    • Arba kad jos veikla tiesiogiai nukreipta į Europos gyventojus.

Prancūzijoje yra keletas privačių, viešųjų ir asocijuotų teisinių struktūrų tipų. Pateikiame nebaigtinį pagrindinių atitinkamų struktūrų sąrašą.

 

PRIVATŪS TEISINIAI STRUKTŪROS

  1. Individuali įmonė (EI)

2. Vieno nario ribotos atsakomybės bendrovė (EURL)

3. Uždaroji akcinė bendrovė (SARL)

4. Akcinė bendrovė (AB)

5. Vieno nario supaprastinta akcinė bendrovė (SASU)

6. Supaprastinta akcinė bendrovė (SAS)

7. Bendroji ūkinė bendrija (SB)

8. Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB)

9. Akcinė ribotos atsakomybės bendrovė (KBI)

10. Kooperatinė ir dalyvaujamoji visuomenė (SCOP)

11. Civilinio nekilnojamojo turto bendrovė (SCI)

12. Ribotos atsakomybės profesinės praktikos bendrovė (SELARL)

 

VIEŠOSIOS TEISINĖS STRUKTŪROS

  1. Viešoji administracinė įstaiga (EPA)

2. Pramoninio ir komercinio pobūdžio viešoji įstaiga (EPIC)

3. Mišrios ekonomikos įmonė (SEM)

4. Vietinė akcinė bendrovė (VAB)

5. Savivaldybės viešoji įstaiga / rotušė (EPC)

 

ASOCIACINĖS TEISINĖS STRUKTŪROS

  1. Federacija

2. 1901 m. Asociacijų įstatymas

3. Asociacija, pripažinta visuomenei naudinga organizacija (ARUP)

4. Visuotinių interesų asociacija (AIG)

5. Kultūros asociacija

6. Sporto asociacija

7. Labdara

8. Profesinės sąjungos

 

VIETOS SAVIVALDOS

Konstitucijos 72 straipsnyje numatyti įvairių tipų vietos valdžios institucijų egzistavimas:

  1. Savivaldybės,

2. Skyriai,

3. Regionai,

 

EKONOMINIŲ INTERESŲ GRUPĖS

  1. Ekonominės IG.

 

PRIVATŪS TEISINIAI STRUKTŪROS

Privatūs juridiniai asmenys yra fizinių asmenų arba juridinių asmenų įsteigti subjektai, siekiantys vykdyti komercinę, pramoninę ar amatų veiklą. Jiems gali būti taikomas pelno mokestis (PM) arba pajamų mokestis (PM). Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės arba vietos valdžios institucijų įsteigti subjektai, siekiantys vykdyti bendrojo intereso užduotis. Jiems taikomos specialios kontrolės ir finansavimo taisyklės.

Kiekvienas iš jų privalo laikytis BDAR – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, visų pirma todėl, kad jie saugo visus savo darbuotojų duomenis, kad galėtų parengti atlyginimų lapelius, o didžiosios daugumos atveju tai priklauso nuo jų veiklos ir duomenų, kuriuos jie privalo tvarkyti, jautrumo.

VIEŠOSIOS TEISINĖS STRUKTŪROS

Viešosios teisinės struktūros yra valstybės arba vietos valdžios institucijų įsteigti teisiniai subjektai, siekiantys vykdyti bendrojo intereso užduotis. Nuo privačių teisinių struktūrų jos skiriasi keliomis ypatybėmis, įskaitant:

• Viešoji paskirtis: pagrindinė viešųjų teisinių struktūrų misija yra vykdyti valstybės ar vietos valdžios institucijų apibrėžtą bendrojo intereso misiją. Todėl jos turi tarnauti bendram interesui, o ne asmens ar asmenų grupės interesui.

• Viešoji kontrolė: Viešosios teisinės struktūros yra pavaldžios viešajai kontrolei, kurią vykdo valstybės įstaigos arba vietos valdžios institucijos. Šios kontrolės tikslas – užtikrinti tinkamą viešųjų lėšų naudojimą ir bendrojo intereso misijos laikymąsi.

• Viešasis valdymas: Viešąsias teisines struktūras valdo valstybės ar vietos valdžios institucijų paskirti asmenys, o ne akcininkai ar privatūs savininkai. Todėl joms taikomos specialios valdymo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.

• Viešasis finansavimas: Viešosios teisinės struktūros daugiausia finansuojamos viešosiomis lėšomis, kurias skiria valstybė arba vietos valdžios institucijos. Jos taip pat gali gauti aukų ir subsidijų, tačiau pagrindinis jų finansavimas išlieka viešasis.

• Viešoji atskaitomybė: Viešosios teisinės struktūros yra atsakingos už tinkamą viešųjų lėšų naudojimą ir savo viešojo intereso misijos vykdymą. Jos gali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už šių įsipareigojimų nevykdymą.

Apibendrinant, viešųjų teisinių struktūrų pagrindinė misija yra vykdyti bendrojo intereso uždavinius, jos yra kontroliuojamos visuomenės, joms vadovauja valstybės ar vietos valdžios institucijų paskirti asmenys, jos daugiausia finansuojamos iš viešųjų lėšų ir yra atsakingos už tinkamą šių lėšų naudojimą ir savo misijos įgyvendinimą.

ASOCIACINĖS TEISINĖS STRUKTŪROS

Kiekvienas asociacijos ar federacijos tipas turi savo ypatumus, susijusius su veiklos taisyklėmis, atsakomybe, finansavimu ir kt., ir turi būti pasirinktas atsižvelgiant į asociacijos tikslus. Kiekvienas iš jų turi atitikti BDAR – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir tai gali būti labai svarbu, priklausomai nuo duomenų, kuriuos reikia tvarkyti, jautrumo.

Šios asociacinės teisinės struktūros yra fizinių asmenų arba juridinių asmenų įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – siekti ne pelno siekiančių tikslų ir įgyvendinti projektus ar veiklą įvairiose srityse, tokiose kaip kultūra, sportas, solidarumas, aplinkosauga ir kt. Nuo viešųjų ir privačių teisinių struktūrų jos skiriasi keliomis ypatybėmis, įskaitant:

• Asociacijų laisvė: Teisinės asociacijų struktūros kuriamos remiantis laisva jų narių naryste, joms nereikalaujant išankstinio valstybės ar kitos valdžios institucijos leidimo. Ši laisvė įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose tekstuose, susijusiuose su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.

• Ne pelno siekianti organizacija: Asociacijų teisinės struktūros siekia nesavanaudiškų tikslų, nesiekdamos pelno savo nariams ar vadovams. Bet koks iš jų veiklos gautas pelnas turi būti reinvestuojamas į jų tikslų įgyvendinimą.

• Autonomija: Asociacines teisines struktūras valdo jų nariai, kurie turi didelę autonomiją organizuodami savo veiklą, valdydami savo išteklius ir apibrėždami savo strategiją.

• Skaidrumas: Teisinėms asociacijų struktūroms taikomos skaidrumo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą jų išteklių valdymą ir sprendimų teisėtumą. Visų pirma, jos privalo reguliariai tvarkyti apskaitą, skelbti metines ataskaitas ir teikti ataskaitas savo nariams apie savo veiklą.

• Atsakomybė: Teisinės asociacijos struktūros už savo veiksmus ir sprendimus yra atsakingos ne tik savo nariams, bet ir trečiosioms šalims, su kuriomis jos gali bendradarbiauti. Jos gali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn kaltės ar įsipareigojimų nevykdymo atveju.

Apibendrinant, asociatyvios teisinės struktūros siekia ne pelno siekiančių tikslų, yra kuriamos remiantis laisva narių naryste, turi didelę valdymo autonomiją, joms taikomos skaidrumo taisyklės ir jos yra atsakingos už savo veiksmus ir sprendimus.

VIETOS SAVIVALDOS

Prancūzijoje teritorinė valdžia yra viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, kuris savo teritorijoje vykdo tam tikrus įgaliojimus, kuriuos jam perdavė valstybė.

Konstitucijos 72 straipsnis numato vietos valdžios institucijų egzistavimą; jos priima „sprendimus dėl visų galių, kurios geriausiai gali būti įgyvendinamos jų lygmeniu“.

Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šios bendruomenės turi laisvai valdyti save per išrinktas tarybas. Taigi jos turi teisinę ir finansinę autonomiją, tačiau turi tik įstatymų suteiktus administracinius įgaliojimus.

Vietos valdžios institucijos nuo kitų viešųjų teisinių struktūrų skiriasi keliomis ypatybėmis, visų pirma:

• Artumas: Vietos valdžios institucijos yra vietos struktūros, kurios yra kuo arčiau piliečių poreikių. Jos yra atsakingos už vietos viešųjų paslaugų, tokių kaip regioninis planavimas, švietimas, kultūra, sportas, sveikatos apsauga, transportas ir kt., teikimą.

• Autonomija: Vietos valdžios institucijos turi tam tikrą autonomiją valdydamos ir organizuodamos savo veiklą, net jei ją riboja įstatymai. Todėl jos gali apibrėžti savo vietos politiką ir priimti savo teritorijai pritaikytas taisykles.

• Renkamumas: Vietos valdžios institucijoms vadovauja vietos išrinkti pareigūnai, kuriuos piliečiai renka per vietos rinkimus. Šie išrinkti pareigūnai yra atsakingi už svarbių sprendimų, susijusių su vietos valdžios institucijų valdymu, priėmimą.

• Finansavimas: Vietos valdžios institucijos turi savo biudžetą, kurį daugiausia sudaro vietos mokesčiai (nekilnojamojo turto mokestis, būsto mokestis ir kt.) ir valstybės dotacijos. Jos taip pat gali rinkti savo pajamas, priklausomai nuo teikiamų viešųjų paslaugų.

• Bendradarbiavimas: Vietos valdžios institucijos gali bendradarbiauti tarpusavyje vykdydamos bendrus veiksmus, dalydamosi įranga ar paslaugomis arba sutelkdamos savo išteklius. Šis bendradarbiavimas gali vykti tarpsavivaldybių, departamentų, regioniniu ar tarptautiniu lygmeniu.

Apibendrinant, vietos valdžios institucijos turi misiją teikti vietos viešąsias paslaugas, turi tam tikrą autonomiją savo valdymo ir organizavimo srityse, joms vadovauja išrinkti vietos pareigūnai, jos turi savo biudžetą ir gali bendradarbiauti tarpusavyje.

EKONOMINIŲ INTERESŲ GRUPĖS ir BDAR

Ekonominių interesų grupė (EIG) – tai grupė, turinti juridinio asmens statusą, leidžianti jos nariams (kurių turi būti bent du) sujungti dalį savo veiklos, siekiant plėtoti, tobulinti ar didinti šios veiklos rezultatus, išlaikant savo individualumą. Grupė gali turėti civilinį arba komercinį tikslą. Ši tarpinė struktūra tarp bendrovės ir asociacijos, kurios tikslas gali būti tik išplėsti savo narių veiklą, buvo nustatyta 1967 m. rugsėjo 23 d. potvarkiu2, dabar įtrauktu į Komercinio kodekso L251-1 [archyvas] ir tolesnius straipsnius.

EIG įregistruojama rašytiniame dokumente, kuriame pateikiama tam tikra informacija, ir ji turi būti įregistruota Prekybos ir įmonių registre (RCS).

EIG nariai yra solidariai atsakingi už skolas, todėl ji netenka dalies savo palūkanų ir apsunkina jos naudojimą.

Tačiau EIG pranašumas yra tas, kad jai taikomos labai lanksčios teisinės taisyklės, ypač dėl jos įstatinio kapitalo (galimybė steigti be kapitalo), jos tikslo (kuris gali būti civilinis arba komercinis) arba organizacinių metodų. EIG tikslo formulavimui turi būti skiriama didelė reikšmė, nes grupė įsipareigoja trečiosioms šalims bet kokiu direktorių veiksmu, kuris atitinka šį įmonės tikslą.

Ekonominės iigos (EIG) pasirinkimas projekto kontekste turi būti atliekamas atsargiai, nes tai riboja vėlesnės diversifikacijos galimybes, jei to prireiktų, be to, galimo įmonės pavadinimo pakeitimo išlaidos mokesčių požiūriu paprastai bus pernelyg didelės.

GIE sudaro kelios įmonės. Šios grupės įdarbintas asmuo dirbs šiose įmonėse ne visą darbo dieną.

 

lt_LTLT