Stulpelis

Kafkos stiliumi.

Privatumas yra pagrindinė teisė, mūsų žmogiškojo orumo ramstis. Kaip viduramžių pilis, jis saugo mus nuo smalsių akių, skubotų sprendimų ir piktavališkų interesų. Jis suteikia mums saugią prieglobstį, komforto zoną, kurioje galime būti savimi, be baimės ar priekaištų.

Tačiau ši apsauga turi savo kainą. Tarsi budrus sargas, ji atkerta mus nuo išorinio pasaulio, įkalindama mus savo dramblio kaulo bokšte. Ji gali palikti mus vienus, izoliuotus, kartais net nerimastingus, su savo mintimis, baimėmis ir abejonėmis. Šios apsaugos paieškos yra vingiuotas kelias, nuolatinis iššūkis, reikalaujantis nuolatinio budrumo.

Tačiau, nepaisant apribojimų, ši apsauga išlieka mūsų individualios laisvės, mūsų gebėjimo klestėti kaip žmogiškoms būtybėms simboliu. Ji suteikia mums privatumo erdvę, kurioje galime tyrinėti savo tapatybę, giliausius troškimus, nebijant kitų nuomonės.

Trumpai tariant, privatumas yra labai svarbus mūsų psichinei gerovei, emocinei sveikatai ir asmeniniam tobulėjimui. Jis leidžia mums būti laisviems ir tyrinėti pasaulį savo tempu, visiškai saugiai. Todėl svarbu jį saugoti, ginti ir branginti, kad galėtume toliau augti kaip žmonės su visiška ramybe.