Pylimo pasakėčia

Kasdieniame gyvenime 
Tai teisė, kurią reikia branginti, 
Apsauga nuo išvaizdos, 
Lobis, kurį reikia saugoti.

Kaip laukinis žvėris, 
Mūsų privatumas turi būti apsaugotas, 
Smalsūs žmonės, niekšai, 
Inkvizitoriai, šnipai.

Nes be jos mes būtume niekas, 
Būtybės, pavaldžios kitų užgaidoms, 
Be laisvės, be privatumo, 
Be meilės, be laimės.

Kaip trapus mažas paukštelis, 
Mūsų privatumas turi būti apsaugotas, 
Nuo godžių plėšrūnų žvilgsnių, 
Aštrūs plėšriųjų paukščių snapai.

Nes be jo mes esame tik grobis, 
Būtybės, sugniuždytos kitų aistrų, 
Be vilties, be džiaugsmo, be orumo, be stiprybės.
Taigi, privatumo apsauga, 

Tai pareiga, būtinybė, 
Kad galėtume būti laisvi, 
Kad galėtume būti laimingi.
Kaip žemėje užkastas lobis, 

Mūsų privatumas turi būti saugomas, 
Iš godžių aukso ieškotojų rankų, 
Pavydūs netikrų draugų žvilgsniai.

Nes be jo mes esame tik objektai, 
Būtybės, pavaldžios kitų interesams, 
Be asmenybės, be projekto, 
Be ateities, be vilties.

Tad saugokime savo privatumą, 
Su apdairumu, su išmintimi, 
Kad tai leistų mums gyventi, 
Darnoje su savimi, visu kilnumu.